Mus konsultuojantys gydytojai vaikų vegetarinę mitybą vertina atsargiai – visgi mažyliams reikia įvairių maisto produktų, kad jų mityba būtų visavertė ir subalansuota. Ypač šiuo svarbiu periodu, kai jie auga ir formuojasi jų valgymo įpročiai. Bet ką daryti, jei mažylis alergiškas mėsai, kiaušiniams ir organizmas tiesiog nepriima vienų ar kitų produktų? Apie „mėsai – TAIP“ ir „mėsai – NE“ mitybos užkulisius kalbame su dainininke, taip pat drabužių kūrėja Erica Jennings, Prano (6 m.) ir Antano (5 m.) mama.

Kas labiausiai įsiminė iš laiko, kai mažieji Pranas ir Antanas pradėjo ragauti pirmuosius tiršto maisto kąsnius ar patiekalus prie bendro šeimos stalo?
Įdomiausia ir įsimintiniausia tai, kad Pranas ir Antanas valgymo klausimais jau nuo pirmųjų kąsnių buvo ir tebėra visiškos priešingybės. Pranas, vyresnysis sūnus, yra mėsos ir bulvių mylėtojas, o Antanas, priešingai, dievina brokolius ir kitas daržoves, įvairias kruopas (avižas, kynvą), lęšius, pupeles ir kitus vegetariškus produktus. Tik ne mėsą. Jau nuo pat pirmųjų kąsnių (6 mėn.) mėsos nemėgo. Manau, tam įtakos turėjo ir mano pačios mitybos įpročiai – kai laukiausi Antano, pati jau maitinausi vegetariškai.

Kalbant apie skirtingų šalių medicinos specialistų rekomendacijas – kurios šalies gydytojų patarimais rėmėtės, kai pradėjote primaitinti mažuosius?
Kai laukiausi Pranuko, tikrai daug domėjausi, daug skaičiau apie tai, norėjau susidaryti argumentuotą savo pačios nuomonę – juk įprasta, kad susilaukus vaikų iš aplinkinių (draugų, artimųjų, pažįstamų) sulauki – nori to ar ne – pačių įvairiausių patarimų, kaip daryti tą ar aną. Perskaičiusi daug knygų, straipsnių, norėjau klausyti tik savo vidinio balso, ne aplinkinių nuomonės. Bet kai gimė Antanas, reikėjo iš naujo domėtis mitybos klausimais, todėl kad mažylis jau nuo pirmųjų kąsnių atsisakė valgyti mėsą. Mėsos, pieno, kiaušinių jo organizmas tiesiog nepriėmė, jie stipriai alergizuodavo, sukeldavo net vėmimą ir t.t. Tą parodė ir atlikti kraujo tyrimai – stipri alergija pienui, jautienai. Tad daug skaičiau ir domėjausi apie tai, kurie maisto produktai, be mėsos, jam užtikrins reikiamą kiekį baltymų, geležies ir kitų maistingųjų medžiagų. Po dvejų metų kraujo tyrimus Antanui pakartojome – alergijos nebeliko, tad dabar jis drąsiai skanauja lydytą sūrį ant picos ar kitus pieno produktus, bet mėsa ir kiaušiniai jam tebėra „NE“ sąraše, tiesiog nepatinka. Labai džiaugiuosi atradusi kynvos kruopas, sojos pieną – Antanas labai mėgsta šiuos produktus, o jie aprūpina jo organizmą reikiamais baltymais. Iš pieno produktų jam dar patinka sviestas, tad nepamirštu ruošiamų patiekalų pagardinti juo. Jam patinka sojos pienas, kuris prisotintas vitaminais B12, D. Taip pat reikiamų vitaminų stoką papildome specialiais papildais. Esu tikra, kad vaikas pats turi pasirinkti, kas jam patinka ir tinka jo organizmui. Žinoma, mama turėtų prižiūrėti, kad vaiko mityba būtų suderinta ir atitiktų taisyklingos mitybos principus.

Kuris jūsų šeimoje yra virtuvės šefas?
Nėra lyderio virtuvėje. Tiek man, tiek Jurgiui (E.Jennings vyrui, muzikantui Jurgiui Didžiuliui) vienodai patinka suktis virtuvėje, tiesiog taip jau dažniausiai gaunasi, kad maistą mažyliams dažniausiai ruošiu aš. Sudėtingiausia tai, kad mūsų meniu visgi turi būti skirtingas: atskiras patiekalas būna Pranui, kitas, vegetariškas, patiekalas – mums trims. Kartais būna, kad du atskiri patiekalai vaikams ir trečias – mums su Jurgiu.

Ar vaikai padeda jums virtuvėje?
Berniukai išties mėgsta eksperimentuoti virtuvėje kartu su mumis – ypač šis pomėgis išryškėjo pastaraisiais metais. Pranas netgi pats kuria savo patiekalus, pvz. kesadiliją (tradicinis meksikietiškas patiekalas quesadilla gaminamas tarp dviejų kukurūzų arba kvietinių miltų paplotėlių dedant įdarą ir pakepant, kol paplotėliai įgauną auksinį atspalvį ir tampa traškūs) su ryžiais, sūriu ir sausainiais.

Ar turite šeimos taisyklių, ritualų, susijusių su valgymu?
Taip, viena jų – „NE“ telefonams prie stalo. Tarkim, prie televizoriaus leidžiu valgyti tik išskirtiniais atvejais, pvz. kai vaikai suserga. Esame įpratę, kad labai svarbu visiems valgyti kartu susėdus prie bendro šeimos stalo, tuo pačiu pabendraujant, pasikalbant apie viską. Kaip žinia, vaikai labiausiai mokosi ne klausydami, bet žiūrėdami į mus, seka mūsų pavyzdžiu, tad svarbiausia pastebėti tas klaidingas situacijas ir, reikalui esant, pasitaisyti. Ypač svarbu prieš ką nors darant, kur nors keliaujant, aptarti tai garsiai su vaikais, pasakyti, ko iš jų tikiesi. Pvz., mes dažnai kalbame su vaikais apie tai, kad restorane, kavinėje svarbu būti mandagiam, nepamiršti paprašyti ar padėkoti, netriukšmauti, nebėgioti tarp stalų, kad tai nėra žaidimų aikštelė. Tuo pačiu svarbu nepamiršti vaikų, valgančių prie stalo, būtina juos įtraukti į pokalbį, kad nesijaustų ignoruojami ar pamiršti – priešingu atveju tikrai pradės dūkti ir išdykauti. Jei tik matau, kad vaikai, laukdami patiekalų jau tuoj tuoj ims nuobodžiauti, niekada neduodu jiems pažaisti telefono ar planšetės, o visada paprašau spalvinimo knygelės, pieštukų. Džiaugiuosi, kad tuo vis dažniau pasirūpina didžioji dalis kavinių, restoranų.

O kaip su įvairiausiomis pagundomis parduotuvėse, greito maisto užkandinėse?
Vertiname sveiką, suderintą maistą ir greito maisto užkandines visada aplenkiame lanku. Gal per pastaruosius 5-6 metus teko kokius 5 kartus užkąsti fri bulvyčių ar atsigerti kelissyk gazuotų gėrimų, bet tikrai griežtas „NE“ įvairiems traškučiams, burgeriams, vištienos kąsneliams ir t.t. Mūsų mažyliai jau žino žodžių „sveikas maistas“ ir „nesveikas maistas“ reikšmes.

Kas sudėtingiausia kalbant apie skirtingus valgymo įpročius šeimoje?
Mes su Jurgiu vegetarais esame jau kokius 6 metus. Pirmiausia atsisakėme raudonos mėsos, po to – baltos mėsos, dar vėliau – žuvies. Tiesiog pamažu, natūraliai. Bet nesu iš tų žmonių, kurie stengiasi kažkaip įtakoti kitus, kalbant apie mitybą, ir vertinu, kai kiti elgiasi taip pat – kiekvienas renkasi tai, kas geriausia jam, čia ir yra abipusė pagarba bei supratingumas. Pvz., aš, pradėjusi maitintis vegetariškai, rodos, patekau į visai kitą maisto pasaulį – dabar net nebeįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Žinoma, daug teko eksperimentuoti virtuvėje, kol išmokome teisingai ir skaniai paruošti sojų mėsą, sojų varškę, kol atradome skirtingus įvairių kruopų, ypač turtingų baltymais, patiekalus. Neįsivaizduoju savo mitybos be kynvos. Bet tuo pačiu, neperšu savo nuomonės vaikui, mėgstančiam mėsą – jei jam skanu, tai ir toliau gaminsiu jam patiekalus su mėsa, bulvėmis. Gal ateis toks laikas, kai jis pats pasirinks – valgyti mėsą toliau ar ne.
Kiek prisimenu savo vaikystę, ar klasau tėvų vaikystės prisiminimų, mėsos patiekalai buvo ruošiami kartą per savaitę. Tai nebuvo kasdienis ar juo labiau keliskart per dieną valgomas maisto produktas. Tikiu, kad tuo metu mėsa tikrai buvo vertingesnė nei dabar, kai tiek kalbų apie įvairius mėsoje randamus hormonus, maistui auginamų gyvulių gydymą antibiotikais ir pan. Tiesiog kiekvienas renkasi pagal save, o jei kažko atsisako, privalo tam tikrų medžiagų ar vitaminų trūkumą kompensuoti kažkuo kitu.

Ar turi Pranas ir Antanas po mėgstamiausią patiekalą?
Mėgstamiausių patiekalų yra daug arba jie nuolat kinta. Šiuo metu Prano mėgstamiausias patiekalas yra indiškas „sviestinis viščiukas“. Tai – marinuota vištiena su skaniu padažu ir indiška duonele naan arba ryžiais. Antanui šiuo metu labai patinka indiški lęšiai su ryžiais, bet turbūt mėgstamiausias jo patiekalas būtų – įvairių kruopų (kynvos, grikių, ryžių) košė, sumaišyta su brokoliais ir žiediniais kopūstais.

Ar jūsų virtuvėje skamba muzika, kai gaminate, valgote?
Bent jau fone, tyliai, muzika virtuvėje groja dažnai. Jei gamina ne Jurgis – tada neretai mums groja mums gitara.

Ko palinkėtumėt besilaukiančioms mamytėms toms, kurių mažyliai netrukus įžengs į šį neatrastą ir naują maisto pasaulį?
Svarbiausia – įsiklausykit į savo vaikus . Jų organizmai yra tokie švarūs, neužteršti niekuo, tad jie geriausiai patys jaučia ir žino, kokių produktų jiems labiausiai reikia, o kokių – visiškai netoleruoja ir nepriima. Ir, žinoma, nepamirškite eksperimentuoti bei visada geriau mažyliams duokite „po truputį“ nei „per daug“. Tegul mažyliai geriau paprašo pakartoti nei persivalgo.

Pateikiame jums Pranuko, vyresniojo Ericos Jennings sūnaus, šiuo metų mėgstamiausio patiekalo – Kesadilijos – receptą, kurį jis dažniausiai ruošia pats. Skaitykite ČIA.

Pateikiame Jums Antano, Ericos Jennings jaunėlio, šiuo metų mėgstamiausio patiekalo – kruopų košės su daržovėmis – receptą. Skaityti ČIA.  

Nuotrauka iš asm. archyvo