gyvenimas be gliuteno

Ką daryti tėveliams, turintiems įtarimų, kad jų mažylis gali būti alergiškas kviečiams, miežiams, rugiams? Ką daryti tėveliams, sužinojusiems mažylių diagnozę – gliuteno netoleravimas ar celiakija? Kuo pakeisti organizmą žalojančius produktus jų mityboje? Į šiuos ir dar daugiau aktualių klausimų atsako knygos “Gyvenimas be gliuteno” ir blog’o begliuteno.lt autorė – Kristina Pozingytė. Interviu išties netrumpas, bet turintiems bent menkiausią įtarimą, kad jūsų mažyliai ar jūs patys galite būti alergiški šiems grūdams – būtinai jį perskaitykite iki galo, rasite išties neįkainojamų patarimų, gimusių iš asmeninės Kristinos patirties.   

Kokiuose produktuose – kokios rūšies kruopose slepiasi gliutenas? Gliutenas yra randamas kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Taigi visos kruopos, kurios pagamintos iš šių grūdų, yra draudžiamos, laikantis dietos be gliuteno. Tai ir manų kruopos (kviečiai), kuskusas (kviečiai), perlinės kruopos (miežiai), bulgur (kviečiai) ir t.t. Spelta taip pat yra kvietys, draudžiamas netoleruojantiems gliuteno. Svarbu paminėti tai, kad avižos natūraliai yra be gliuteno, tačiau jos dažniausiai yra kryžmiškai užteršos, todėl būtina rinktis tokias, kurios pažymėtos kaip neturinčio gliuteno.

Ar žinoma statistika, kiek vaikučių Lietuvoje gali sirgti / serga celiakija? O kiek – netoleruoja gliuteno? Deja, tokios statistikos nėra. Yra manoma, kad sirgti celiakija gali apie 1 proc. gyventojų, tačiau kiek iš jų vaikai –žinoma nėra, nes nėra tokio sergančiųjų registro. Kiek yra turinčių neceliakinį jautrumą gliutenui, taip pat galima tik spėlioti. Neįrodytais duomenimis JAV gliuteno netoleruojančiųjų gali būti net trečdalis gyventojų. Tačiau vėlgi – tai tik spėjimas.

Kokie pagrindiniai požymiai, leidžiantys mamytėms įtarti, kad mažyliai gali netoleruoti gliuteno arba – sirgti celiakija? Paprastai ligos požymiai pastebimi vaikui pradėjus valgyti pirmąsias grūdų košes. Klasikiniai pasireiškiantys simptomai yra pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, svorio kritimas ar nepakankamas svorio / ūgio augimas. Kilus įtarimų, būtina kreiptis į gydytojus – pirmiausią savo šeimos gydytoją, kuris nukreips pas alergologą ar gastroenterologą. Tyrimai celiakijai nustatyti yra tikrai nesudėtingi. Pirmuosius įtarimus gali patvirtinti ar paneigti paprastas kraujo tyrimas antikūnams nustatyti.

Mažyliai labai mėgsta blynus, virtinukus, duoną, kuriuose pagrindas yra miltai. Kuo juos pakeisti? Tai yra gaminiai, kuriuos mėgstame mes visi! Tiek maži, tiek dideli! :) Kvietinius miltus galima pakeisti kukurūzų, ryžių, tapijokos, grikių, migdolų, kokosų, bolivinės balandos miltais. Taip pat parduotuvėse jau galima rasti puikiausių begliutenių miltų mišinių. Noriu pradžiuginti tėvelius, auginančius celiakija sergančius vaikus – Lietuvoje, nustačius autoimuninę ligą celiakiją, vaikams iki 18 metų yra kompensuojami begliuteniai miltai. Juos išrašo gydytojas kas 3 mėnesius. Jūs netgi galite pasirinkti, kokio gamintojo miltų mišinio norite ir paprašyti gydytojo recepto būtent jiems. Kompensuojamus miltus galima užsisakyti visose vaistinėse. Miltų kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus:

  • – vaikams iki 1 metų amžiaus kompensuojama 10 kg per metus
  • – 1-2 metų vaikams – 24 kg per metus;
  • – 3-10 metų vaikams – 36 kg per metus;
  • – 10-18 metų vaikams – 42 kg per metus.

Bet ką daryti, kai visgi norisi tokių patiekalų kaip keksiukai, koldūnai? Netoleruojantys gliuteno žino, kad iškočioti tešlą iš miltų be gliuteno yra sunku. Tai padaryti kartais atrodo neįmanoma, nes gliutenas ir yra tai, kas padaro tešlą lengvai minkomą ir purią. Bet išeitis yra: į miltų mišinį galima įdėti truputį ksantano ar/ir guaro dervos. Šios dervos yra be gliuteno, be to, tai – natūralios medžiagos. Ksantano derva yra natūralus polisacharidas, išgaunamas gliukozės, sacharozės ar laktozės fermentacijos metu, kurią atlieka Xanthomonas campestris bakterijos. Guaro derva gaunama iš krūminio augalo guaro sėklų.

Pati sužinojote, kad jūsų prastos savijautos pagrindinė priežastis – gliutenas ir jo sukeliamos reakcijos organizmui. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje alergija gliutenui ar juo labiau celiakijai yra vis dar retos ir sunkiai nustatomos ligos? Pamažu apie celiakiją yra kalbama vis daugiau. Anot gydytojų, vaikams celiakija yra nustatoma gana greitai, pasirodžius pirmiesiems požymiams, tačiau suaugusiems diagnozavimas užtrunka ženkliai ilgiau. Nutinka ir taip, kad žmogus gyvena su šia nediagnozuota liga ilgus metus. Neceliakinis jautrumas gliutenui vis dar yra nustatomas gana retai, nes medicininių tyrimų tam nėra. Jis diagnozuojamas tik tuomet, kai yra atmetamos visos kitos ligos ir nerandama kitų negalavimo priežasčių. Net ir tokiu atveju dar retas gydytojas nusprendžia skirti dietą be gliuteno. Tad mano požiūriu, diagnozavimas yra vis dar ganėtinai retas ne todėl, kad sergančiųjų yra labai mažai, o todėl, kad apie šią ligą dažnai nepagalvojama ar dėl to, kad simptomai yra labai bendriniai, galintys signalizuoti apie daugelį kitų populiaresnių ligų (Dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga, migrena, kaulų retėjimas, nervinis išsekimas ir pan.).

Dar visai nauja jūsų knyga „Gyvenimas be gliuteno“, kelis metus rašytas blog‘as – iš kur pati sėmėtės patirties? Prieš daugiau nei 5 metus pradėjus laikytis begliutenės dietos, nežinojau ko griebtis. Dariau daugybę klaidų. Lietuvoje realios pagalbos taip ir nesulaukiau. Tuomet gyvenimas susiklostė taip, kad dalį laiko pradėjau leisti JAV. Nuvykusi ten, išmokau daug naujų dalykų: lankiausi gliuteno netoleruojančiųjų susitikimuose, kur patarimais dalinasi ne tik begliutenės dietos besilaikantys žmonės, bet ir tos srities specialistai; perskaičiau daugybę mokslinių straipsnių ir tyrimų apie šios ligos kilmę, vystymosi ir raiškos ypatumus; užmezgiau ryšius su užsienio celiakijos asociacijų atstovais (JAV, Anglijos, Turkijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kosovo), susipažinau su jų tinklalapiuose pateikiama informacija. Savo žinioms įtvirtinti JAV „Gyvenimo be gliuteno“ organizacijoje įgijau gyvenimo be gliuteno specialistės sertifikatą. Sukaupusi nemažai žinių ir jausdama didžiulį praktinės informacijos apie gyvenimą be gliuteno stygių Lietuvoje, nusprendžiau sukurti tinklalapį www.begliuteno.lt ir savo žiniomis pasidalinti su žmonėmis, kuriems ši informacija gali būti naudinga.

Gal yra blog‘ų, kurie labiau skirti gliuteno netoleruojančius / celiakija sergančius vaikučius auginantiems tėveliams? Interneto platybėse galima rasti daugybę puikių tinklapių. Rekomenduoju keletą tų, kuriuos su malonumu skaitau pati: Kidshealth; GIkids; Childrenshospital.

Mūsų kalbininkai, ieškodami lietuviško žodžio angliškajam „gluten“, jį išvertė į „glitimas“ ir tarsi padarė “meškos paslaugą”, klaidindami visuomenę ir pateikdami „gliutenas“ ir „glitimas“ tarsi skirtingus dalykus? Kaip yra iš tiesų? Ką, skaitydami etiketes, turėtume įsidėmėti?„Glitimas” yra į lietuvių kalbą išverstas žodis, kuris visame pasaulyje vadinamas „gluten” (lotyniškas žodis, reiškiantis „klijai”). Tai tarsi klijai, kurie padaro tešlą lengvai minkomą, o kepinius – puriais ir skaniais. Lietuvos medicininėje literatūroje, kaip ir kai kuriuose teisiniuose aktuose, nuo seniausių laikų jis vadinamas gliutenu. O šiandien ir gydytojas receptą vaikams išrašo „miltams be gliuteno“. Įvestas naujas lietuviškas gliuteno pavadinimas „glitimas“ sukėlė tikrą sumaištį ir virtinę nesusipratimų. Vieni jį vadina visame pasaulyje įprastu pavadinimu, kiti – naujadaru. Natūralu, kad kartais žmonės klausia, ar tai tas pats? Taip – tiek žodis „glitimas”, tiek „gliutenas” yra vartojami kalbant apie tą patį. Tėveliai turėtų žinoti abu terminus, nes šiuo metu abu plačiai vartojami tiek šnekamojoje kalboje, tiek skaitant produktų sudėtį. Be to, skaitant produktų sudėtį, labai svarbu ieškoti žodžių: kviečiai, miežiai, rugiai – bet kokiame žodžių junginyje. Taip pat svarbu suprasti, kad jeigu sudėtyje yra gliuteno turinčių grūdų, jie negali būti paslėpti po jokiu cheminiu ar mums mažai suprantamu pavadinimu. O perskaičius sudėtį būtina stebėti, ar nėra kito užrašo, sakančio, kad sudėtyje gali būti gliuteno/glitimo pėdsakų. Jeigu randate šį užrašą – tokio produkto naudoti nerekomenduojama.

Kas sunkiausia laikantis dietos be gliuteno? Be to, kad pradėjus laikytis dietos Lietuvoje buvo be galo mažai informacijos apie tai bei itin ribotas produktų kiekis, sudėtingiausia pasirodė susitaikyti su aplinkinių nuomone, kad tai tiesiog išsigalvojimas ar mada. Tai sudėtinga ne tik todėl, kad toks požiūris yra apie tai nenusimanančių žmonių, bet ir gydytojų (jei tai neceliakinis jautrumas gliutenui). Labai džiaugiuosi, kad po truputį ši situacija keičiasi ir Lietuvoje. Iš lėto žmonės išgirsta ir supranta, jog tai liga ir mes, netoleruojantieji gliuteno, jo pavartoję, jaučiamės taip blogai, kad gyvenimas, rodos, sustoja. Mums reikia supratingumo ir draugiško požiūrio. Juk niekas neprašo žmonių, sergančių cukriniu diabetu, savo ligos įrodyti suvalgant didelį kiekį cukraus – tai kodėl aplinkiniams taip norisi, kad suvalgyčiau tą gabalėlį torto ir jie galėtų pamatyti mane, paskendusią skausme?  O visa kita, supratus šios dietos mitybos subtilybes, nebeatrodo sudėtinga. Tai dieta, su kuria gyventi darosi vis lengviau ir skaniau. 

Jei palygintumėte situaciją Lietuvoje šiandien ir prieš 5 metus – ar lengvėja gyvenimas žmonėms, netoleruojantiems gliuteno ar sergantiems celiakija? Be galo džiaugiuosi vis gerėjančia gyvenimo kokybe Lietuvoje. Juk prieš 5 metus, kai sužinojau, kad netoleruoju gliuteno, duonos važiuodavau pirkti į kitą miesto pusę. O ką jau kalbėti apie restoranų darbuotojų žinias apie alergenus ar kaip turi būti paruošiamas maistas be kryžminės taršos. Taip pat labai trūko alergenų žymėjimų ant maisto produktų pakuočių. Šiomis dienomis mes jau galime džiaugtis didžiule begliutenių saldumynų gausa, duonos, makaronų pasirinkimu. Atvykus į restoraną darbuotojai dažnai jau yra girdėję apie šį alergeną ir bando padėti pasirinkti maistą. Be to, pagaliau turime kepyklėlę “Beglitimis” ir net restoraną “Vaflių namai”, kuriame visi patiekalai be gliuteno. Ši vieta puikiai tinka mažyliams, nes restoranas garsėja savo begliuteniais vafliais. 

Ko palinkėsite tėveliams, auginantiems mažylius, netoleruojantiems gliuteno ar sergantiems celiakija? Celiakija sergantiems ar gliuteno netoleruojantiems mažyliams yra svarbiausias tėvų palaikymas ir supratimas. Be jūsų visiško atsidavimo vaikas šioje situacijoje yra bejėgis. Todėl labai rekomenduoju – valgykite tokį patį maistą visa šeima kartu, kad mažylis nesijaustų kitoks. Ir svarbiausia – neapgaudinėkite saves, jokiu būdu “nenuodėmiaukite” bei neleiskite to daryti vaikui. Nemanykite, kad šaukštas kvietinių miltų, maišant blynų tešlą, vaikui nepakenks. Neapgaudinėkite savęs – tai šaukštas deguto medaus statinėje.

Noriu palinkėti tėveliams kantrybės ir paties geriausio nusiteikimo, juk sužinojus negalavimo priežastis, jūsų mažylio savijauta kasdien bus tik geresnė, o šypsena – tik platesnė!  Be kvietinių miltų ar rugių, miežių yra daugybė kitų puikių ir skanių produktų, naudingų mūsų organizmui. Tai grikiai, bolivinės balandos, rudieji ryžiai, vaisiai, uogos, daržovės, mėsa ir t.t. Juk nieko nėra svarbiau už gerą sveikatą ir laimingą vaiką!  Būkite patys savo skanaus ir sveiko gyvenimo kalviai!

Ačiū už išsamų interviu! 

Dovilės Jakštaitės nuotr.